bėras

bė́ras, -à adj. (3), (1) Pln; SD61, R83 kuris tamsiai rudos spalvos (ppr. apie arklį): Jojo arklys bė́ras J. Bė́ras žirgytis K. Man daug geriau patinka bėrà kumelė negu šyva Gs. Mūsų viena pati kumelė tėra bė́ra Grg. Aš nusišėriau bėrą žirgelį JV489. Tai alsiai žvengė bėri žirgeliai JV632. Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti JV485. Bus kur girdyt bėrasai žirgelis Sn. Mūsų brolelis bėram žirge sėdėjo JV32. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi JV72. Kinkykit, broleliai, bėruosius žirgelius, oi vežkit vežkit pas matutę (d.) Nj. Balnok žirgą bėriausią, vyk seselę jauniausią JV151. Bė́ri šunys, lapę pamatę, užniko ginti PP63. [Petro Kurmelio] plaukai ir uostai juodi, bėras iš prigimimo, saulės nudegęs rodėsi dar juodesnis Žem. Moteriškė bė́ro veido (brunetė) KI264. Šaknis nugraužta, tamsiai bėra P. Nupirkau bėrų̃jų žirnių, baltųjų negavau Gs. Kalbėk vaikump Izraeliaus, kad atvestų tavęsp bėrą tobulą telyčią Ch4Moz19,2.

bėraĩ adv., bė́rai: Gražiausia ma[n] kumelaitė bėraĩ sarta Gs. Bėrai muštas arklys (labiau į bėrą panašus) Grž.